- karšinti
- 2 káršinti, -ina, -ino tr.
1. J daryti kam sielvartą, varginti, kankinti; kvaršinti: Ažuduomi kam sielavartą, karšinu SD55. Kolei gi ant tarnų tavo laikysi rūstybę savo, kuri taipo mus karšina? SGII41. Stojaus nuvargintas, nuog neprietelių mano apmaudais karšintas SGII24.
2. N, [K], J, MitI227 trukdyti, gaišinti; neduoti ramybės, kvaršinti: Ažuturiu ilgai, karšinu SD8. Geriau nekáršink jo, vis tiek negausi Lnkv. ║ įkyriai prašyti: Káršino mane kelias dienas, kad naują kepurę nupirkčia Sdb. | refl.: Joniukas nuo penktų metų pradėjo káršintis, kad lementorį nupirkčia Sdb. Tas vaikas káršinas ir káršinas man dėl tų žaislų Rd. Kad tu ir káršinies (lendi į akis)! Pc. Vėl káršinsis, kad duoč marškinius Pc.
◊ gálvą káršinti kelti rūpesčių, nerimo: Jiems (turtingiesiems) tavo skurdas miego neatima, galvų nekaršina rš.\ karšinti; įkaršinti; pasikaršinti; sukaršinti
Dictionary of the Lithuanian Language.